sieluoti

sielúoti, -úoja (siela), -ãvo [K]; MŽ, Ch¹2PvK7,11 žr. sieloti 1: Pašlavinti tie esti, kurie čia sieluoja nuog bedievių žmonių, rausti ir dejuoja KN180. O ana nuėjusi apsakė tiems, kurie su juo būdavo, kurie sielavo ir verkė BtMr16,10. | refl. [K]: Liūdžiu, sieluosi SD344. Sieluojuosi, apmauduoju, nerimstu, tūžiju SD55. Svietas linksminsis – jūs sieluositės SE102. Sieluotisi Kos55. Tegi nesisieluoja širdis jūsų ir tenekrūpauja SE122.